TYRIMAS: LIETUVIAI SAVO PENSIJA RŪPINASI MAŽIAUSIAI BALTIJOS ŠALYSE

Mes uždirbame ir išleidžiame pinigus

TYRIMAS: LIETUVIAI SAVO PENSIJA RŪPINASI MAŽIAUSIAI BALTIJOS ŠALYSE

Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad lietuviai daugiausiai pinigų skiria ne drabužiams ir avalynei. Ši kategorija mūsų šalyje viso labo ketvirtoje vietoje. Didžiausią sumą išleidžiame maistui. Ji siekia net 41,2 mes uždirbame ir išleidžiame pinigus.

Sigitas Urbonavičius © Asmeninio archyvo nuotr. Renginio pradžioje profesorius Sigitas Urbonavičius akcentavo, kad pajamų dalis, skiriama maisto produktams rodo šalies pragyvenimo lygį.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Turtingose šalyse žmonės paprastai maistui skiria mažiau nei 20 proc. Bendras Europos vidurkis šioje kategorijoje tesiekia 12,8 proc. Antroje vietoje Lietuvoje pagal skiriamas pajamas įsitvirtino būstas, vanduo ir elektra — 15,2 proc.

Transportui lietuviai skiria šiek tiek mažiau nei dešimt procentų — 9,1 proc. Jau minėtiems drabužiams ir avalynei — 7 proc. Na, o laisvalaikiui, viešbučiams, restoranams ir kitoms pramogoms žmonės Lietuvoje teskiria 4,2 proc.

Visuose šiuose rodikliuose Dirbti su brokerių apžvalgomis vidurkis gerokai lenkia mūsų šalį. Dar mes uždirbame ir išleidžiame pinigus pardavėjų triukai Klabėdamas apie tai, kodėl ką nors perkame prof.

Tyrimas: lietuviai išleidžia daugiau, nei uždirba

Urbonavičius priminė poreikių piramidę. Esą pirmiausia stengiamės išpildyti fiziologinius poreikius, o tik paskutinėje vietoje yra saviraiška, kuriai priklauso ir laisvalaikis. Taip pat, dažnai perkame dėl paprasčiausio noro, o kartais — paveikti aplinkos. Jau esame įpratę, kad akcijos yra taikomos ne tam, kad pirkėjas sutaupytų, o kad išleistų daugiau. Mes uždirbame ir išleidžiame pinigus pat žinome, kad prekės parduotuvėje mes uždirbame ir išleidžiame pinigus taip, jog pirkėjas iki dažniausiai perkamų prekių turėtų nueiti kuo ilgesnį kelią, o tuo pačiu — ir pamatyti kuo daugiau kitų prekių.

Nededu kablelių, nes manau visi tai padarytume skirtingai ; Vartojimo greičiui nuolat augant, išmetama vis daugiau maisto, bet ir kokios būtų pasaulinės tendencijos, Lietuvoje reikia vis labiau taupyti. Taupymas nėra blogas bruožas, kaip tik, protingas taupymas ir investavimas, manau, puikus būdas gyventi. Bet čia ne apie tai. Tikriausiai žinot ne vieną labai taupų žmogų, nors daugumai mūsų net nereikia dairytis labai toli. Močiutės ir seneliai

Profesorius trumpai pristatė dar kelias mažiau žinomas Lietuvoje ir užsienyje taikomas taktikas, paskatinančias vartotojus ką nors įsigyti. Viena iš jų — priminti pirkėjui, ko jam reikia.

mes uždirbame ir išleidžiame pinigus paprastas būdas užsidirbti pinigų namuose

Kaip pavyzdį prof. Urbonavičius pateikė užsienio aprduotuvėse naudojamus prekių vežimėlius, kuriuose įrengtas atskiras skyrelis. Ant skyrelio pažymėta, kad į jį pirkėjas gali susidėti norimas pirkti daržoves ir vaisius. Pardavimai padidėjo proc. Siekiant padidinti pardavimus kai kurios parduotuvės apsiriboja vos kelių rūšių prekėmis. Tokiu būdu pirkėjui paprasčiau išsirinkti ir jis tikrai ką nors įsigys. Taip pat pirkėjui nuolatos pateikiami papildomi pasiūlymai. Šalia duonos skyriaus dažnai stovi stendas su riešutu kremu, šalia gėlių — trąšos ir vazonai.

Eiti į parduotuvę ar vairuoti nebereikės Aptarus vyraujančias tendencijas prof.

mes uždirbame ir išleidžiame pinigus

Vytautas Dikčius pamėgino pristatyti, kas rinkos ir vartotojų laukia po šešiolikos metų — aisiais. Tiesa, profesorius juokavo, kad jo darbas panašus į orų pranešėjo, bet skiriasi tuo, kad orų prognozes galima patikrinti jau kitą dieną.

Pagal dabartines tendencijas ir technologinius pokyčius, V. Dikčius prognozavo, kad m. Dėl šios priežasties ims stigti maisto ir vandens.

Kam lietuviai išleidžia daugiausiai ir ką tai rodo - DELFI Verslas

Bandant išspręsti pastarąją problemą bus naudojamas nudruskintas vandenynų ir jūrų vanduo, o maisto trūkumą bus bandoma panaikinti net ir draugiabučius namus pritaikant daržovių auginimui.

Taip pat žadama, kad gerokai pailgės gyvenimo trukmė — gyvensime iki metų. Tiesa, tai reiškia, kad į pensiją išeiti taip pat teks gerokai vėliau, o išsivysčiusiose šalyse vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys daugiau kaip 30 proc.

Jau daugeliui žinomas 3D forex club опцион taps ateities įrenginiu. Profesorius teigė, kad juo turėtų būti galima atsispausdinti ne tik kasdienius daiktus, ko jau pasiekta dabar, bet netgi kūno dalis.

Trakų kredito unija moko vaikus verslumo ir finansinio raštingumo

Ko negalėsime atsispausdinti 3D spausdintuvu, įsigysime internetu. Prekes vos per porą valandų mieste mums pristatys robotai. Pastarieji pagelbės ir transporte — nebereikės taksi vairuotojų, o vėliau galbūt nereikės vairuoti patiems.

kaip užsidirbti pinigų iš binarinių opcionų signalų

Dikčius juokavo, kad auditorijoje sėdintys jaunuoliai gali nebegalvoti apie vairuotojo pažymėjimą — jo paprasčiausiai ateityje neprireiks. Hologramas ir kitus išmaniuosius įrenginius turėsime net ir kasdieniuose daiktuose ar patalpose.

Spausdinti Maistui išleidžiame per daug K. Maisto produktams lietuviai išleidžia didelę dalį savo uždirbtų pinigų. Pagal šį rodiklį ES nusileidžiame tik Rumunijos gyventojams.

Deja, taip pat visur būsime stebimi. Nors prognozės lieka prognozėmis, profesorius atkreipė dėmesį, kad, jei visos šios technologijos atsiras mūsų mes uždirbame ir išleidžiame pinigus, išnyks apie 2 mlrd.

Nuorodos kopijavimas Kam lietuviai išleidžia daugiausiai ir ką tai rodo Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.